Skip to main content

Sparčiai auganti Debifo tampa Factris Lithuania

Sąskaitų finansavimo paslaugą teikianti „Debifo“ nuo šiol rinkoje bus žinoma Factris vardu.

Skaitykite daugiau apie pasikeitimus

Kredito istorija vs. dabartis

Grįžti į naujienų puslapį Kredito istorija vs. dabartis

Brian Reaves, CEO of Factris


Šiandien skolinimasis yra natūrali valstybių, verslininkų ir gyventojų praktika, tačiau nedaug kas žino, kad kreditas ne visuomet buvo toks populiarus kaip dabar. Tiesą sakant, žmonijos istorijoje pasaulinė skola dar niekada nebuvo tokia didelė. Nepaisant tokio didelio kredito paplitimo, tikimasi, kad tradicinis skolinimasis sumažės, mat skaitmeninė era atveria paprastesnius, pigesnius ir saugesnius būdus verslui gauti lėšų nei imti kreditą.
Pradėkime nuo trumpos žmonijos istorijos apžvalgos. Bestselerio „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ autorius Yuval Noah Harari rašo, kad pinigų skolinimas didžiąją žmonių gyvavimo istorijos dalį buvo neįmanomas.
Autorius savo teiginį iliustruoja pasitelkdamas įsivaizduojamos būsimos verslininkės Džeinės Makdonut paveikslą. Džeinė nori įkurti kepyklėlę, tačiau ji neturi 1 mln. dolerių, reikalingų verslui pradėti. Šiais laikais bankai, įrodžius, kad pinigai bus grąžinti, yra linkę paskolinti įvairaus dydžio pinigų sumą, kuri paremta vadinamu verslo planu: gaunate 1 mln. dolerių dabar, o grąžinate per kelerius metus iš planuojamų pajamų kartu su palūkanomis.


Rytojaus pinigai šiandien

Anot Y. N. Harari, anksčiau tokių galimybių nebuvo arba jos buvo itin ribotos. Daugeliu atveju pinigai buvo esamuoju laiku egzistuojančių prekių išraiška ir, kadangi buvo sudėtinga finansuoti naujai steigiamus verslus, ekonomikos augimas buvo labai lėtas. Taigi, anuomet Džeinė nebūtų galėjusi pradėti savo verslo, nes nebūtų gavusi 1 mln. dolerių.
Žmonija tokioje keblioje padėtyje buvo įstrigusi tūkstančius metų. Dėl to ekonomika buvo tarsi įšalusi ir nekilo. Tik šiuolaikinėje eroje buvo atrasta nauja, ištrūkti iš šio liūno leidusi sistema, pagrįsta puoselėjamomis viltimis apie sėkmingą ateitį. Pasitelkę šią sistemą žmonės sutiko, kad pinigais būtų galima išreikšti ir įsivaizduojamas prekes ar paslaugas, kurių dar nėra, bet atsiras ateityje. Ta išraiška buvo specialūs „pinigai“, pavadinti kreditu.
Y. N. Harari tvirtina, kad imti ir gauti kreditą galima tik žinant, kad ekonomika augs. Mokama palūkanų norma reprezentuoja ekonomikos augimą nuo to momento, kai kreditas yra paimamas, iki jo grąžinimo. Jei pasaulinė ekonomika būtų stabili (neauganti), kreditų nebūtų. Taigi, kreditas yra skirtumas tarp šiandienos ir rytojaus ekonomikos.


Ekonomikos augimo variklis

Kreditas – nepakartojamas išradimas ir ekonomikos augimo variklis jau nuo (apytiksliai) XVIII a. pabaigos. Natūralu, be galimybės pasiskolinti pinigų retas verslininkas galėtų pradėti savo verslo, nebent jų jau turėtų sukaupęs.
Kadaise netgi toks šiandienai kasdienis daiktas kaip kreditinė kortelė buvo utopija. 1888 m. amerikiečių rašytojas Edward Bellamy novelėje apie kelionę laiku „Looking Backward, 2000–1887“ aprašė savo įsivaizduojamą kredito ir kredito kortelių koncepciją, o šiandien daugiau nei 70 % amerikiečių turi tą kažkada svajone laikytą kortelę. Iš viso Jungtinėse Valstijose yra daugiau kaip 1 mlrd. kreditinių kortelių, kurių skola siekia apie 0,85 trilijonus JAV dolerių. Beje, skaičiuojama, kad Lietuvos gyventojai naudoja apie 400 tūkst. kredito kortelių.
Ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje skolos – didesnės nei bet kada anksčiau. „Bloomberg“ duomenimis, pasaulinė skola sudaro 250 trilijonų JAV dolerių, šis skaičius yra tris kartus didesnis už bendrą pasaulio ekonomiką. Kreditas tapo savaime suprantamu dalyku verslui, valstybių vyriausybėms ir gyventojams, taigi dabar jau turėtume paklausti savęs: ar skolos yra tai, ko norime? Ar kreditas iš tiesų reiškia tikrus pinigus, kurie vieną dieną bus grąžinti? O gal mes skolinamės vien dėl to, kad galime?
Verslininkams pinigų skolinimasis yra būdas įgyti trumpalaikį likvidumą, pinigai reikalingi investicijoms į tolesnį įmonės augimą ir šiandienos privalomoms išlaidoms, pavyzdžiui, apyvartinėms lėšoms. Pasak Y. N. Harari, žmonės suprato, kad norint gauti pajamų ateityje, būtina gauti pinigų jau šiandien.


Keičiasi požiūris

Vis dėlto ir verslo finansavimo rinkoje jau matomi esminiai pokyčiai. Kreditas – nebe vienintelis ir šiandien nebūtinai geriausias ekonomikos augimo skatinimo įrankis. Tiesa, dalis verslų kreditą vis dar laiko vieninteliu galimu pasirinkimu, tačiau randasi ir kitų alternatyvų. Vienas pavyzdžių – faktoringas, jau išrašytų sąskaitų finansavimas. Jis ypač patrauklus smulkiajam ir vidutiniam verslui: kam skolintis pinigų, kurie bus uždirbami rytoj, jei pinigus galima pasiimti iš jau uždirbtų pajamų? Verslui nereikia eikvoti dar negautų lėšų, vietoje to galima jau šiandien gauti lėšų iš išrašytų sąskaitų faktūrų, kurias klientas apmokės gal po mėnesio ar vėliau.
Taigi, vis didesnei daliai verslų pirmasis šaltinis, iš kurio galima gauti pinigų verslui finansuoti, yra jau išrašytų sąskaitų už atliktas paslaugas ar parduotus gaminius finansavimas šiandien, o ne skolinimasis iš savo veiklos ateities. Naujųjų technologijų ir platformų dėka nebankinio faktoringo kainos dar niekada nebuvo tokios mažos, o lėšų gavimo procesas – toks paprastas. Pavyzdžiui, Lietuvos „fintech“ bendrovė „Debifo“, kurią šiemet įsigijo Nyderlandų kompanija „Factris“, faktoringą siūlo nuo 1 proc. per mėnesį už finansuojamą sąskaitą, o 90 proc. sąskaitos sumos gauti per parą–dvi. Kad naujosios technologijos ir kreditavimo galimybės smulkiajam ir vidutiniam verslui patrauklios, įrodo skaičiai: pernai faktoringu finansuota 9 234 sąskaitų – 9,6 karto daugiau nei 2017 m., o finansuotos sąskaitos vidutinis dydis buvo 5 100 Eur.

Ankstesni įrašai

Susisiekite su mumis ir pasirinkite savo faktoringo būdus

Teikite paraišką dabar Susisiekite:+370 700 33344